nerti

1 nérti, nẽria, nė́rė 1. intr. K staigiai lįsti, leistis (ppr. į vandenį): Nė́rė po ledu, nė ausų nėkas nepamatė Krkl. Nérk, kur giliau Vlkv. Nė́rė į gilumą NdŽ. Neriamàsis varpas NdŽ. | refl.: Dabar liepė anam nertisi ing marias ir išnešti iš ten sėklikes, kokias tenai tarpu rankų suspaus SI5. Gelmėn grimzdo, nėrės laivai A.Vencl. | prk.: Saulė rengėsi nertis (grimzti, leistis) į Panerių miškų patalus rš. | Pjūklas nertè nẽria (labai lengvai sminga), ot gerai pagalandom! Rz. 2. tr. kišti į vandenį, gramzdinti: Jis nẽria šuniuką į vandenį plukydamas J. ^ Juodą lydį nersiu, žalią girią pakelsiu (dalgis) LMD(Lnkv). | refl.: Nėrės (buvo pažliugęs) kel[ia]s ir vasarą šlapiose vietose Šts. 3. intr., tr. plaukti po vandeniu: O ant tilto žolės žėlė, o po tiltu žuvys nėrė BsO231. Per jūres marias žuvele nersiu, per žalias girias gegule lėksiu LTR(Mrk). Oi, krykščia nẽria siera antelė po gilų dunojėlį (d.) Kb. Nemunėliu plaukte plauksiu, par Nerelę (orig. Narelę) nerte nersiu JD83. Devynios upelės plaukti plaukamosios, o ši dešimtoji nerti neramoji KlpD42. Devynius upius plaukte plaukiau, o šią dešimtą dugnužiu nė́riau JD1137.

neriamaĩ adv.: Oi žirge žirgeli, mano juodbėrėli, ar tau parūpo devynios upelės plaukti plaukiamai, o ši dešimtoji nerti neriamai? (d.) Sb.

4. intr. greitai plaukti: Plaukia neria ežere laivelis DvD156. Valtis smarkiai nėrė stikliniu Nemuno paviršium rš. 5. intr. Šmk, Skd, Up, Arm, Grv, Al, Gž greitai eiti, bėgti, skristi, važiuoti, sprukti: Paėjęs kelias dešimtis žingsnių, aiškiai pamatė kažin kokį žmogų ne per toli slaptomis krūmais neriantį LzP. Kaip kulka nėrė per laukus, kai ištrūko Ds. Kaip padilgintas neria į šalį sp. Ka nė́rė pro duris, nė atsisukęs nepaveizėjo Kl. Nérk pro šalį Jrb. Išsigandę vaikai nė́rė iš trobos į lauką Jnš. Stačia galva nẽria iš tvarto Lp. Nérk lauka, pareita tėvas, gausi perti Dr. Kad nẽria, tai nẽria tie arkliai Pc. Kregždė išskrido pro langą ir žvitriai nėrė aukštyn į orą rš. O štarukas nė́rė tuoj dangun Gg. Greitasis traukinys nėrė į priekį sp. | Baigs giminaziją, tenerie (tegu vyksta) mokyties į Vilnių Krš. | prk.: Vingiuotas upelis toliau nėrė į tamsią miško arką rš. | refl.: Jis pas mane nẽriasi dabar Upt. Aš stebuos, ka ans nẽras laukon Lc. 6. refl. prk. rodytis, kilti į viršų (apie ką kur pagrimzdusį, po kuo buvusį): Žemė nėrėsi iš rūko E.Miež. Laukai nėrėsi iš po pajuodusio žiemos patalo sp.

◊ nérti laũkon mirti: Kad tik nenertų laukon mūso tėvalis Šts.

\ nerti; atnerti; įnerti; išnerti; nunerti; panerti; parnerti; pernerti; pranerti; prinerti; sunerti; užsinerti